Kristina Sabaliauskaite Livres

Voltaire'as Martos Skowrońskos, caro Petro I žmonos ir pirmosios Rusijos imperatorės Jekaterinos I, gyvenimą pavadino „labiausiai neįtikėtinu iškilimu, XVIII a. Pelenės istorija“. Šis romanas, remiantis autentiškais šaltiniais, griauna pasakiškus stereotipus. Pasakojimas prasideda paskutinėmis imperatorės agonijos valandomis. Artėjant mirties akimirkai, Katerinos atmintyje rikiuojasi prisiminimai, tapę jos gyvenimo apyskaita. Valdovė, pasiekusi galios viršūnę, yra motina, sutuoktinė ir maištininkė, kuri stengiasi suprasti vyro kuriamos imperijos prasmę. Dvi kelionės – į Vakarus ir Rytus – priverčia ją apmąstyti savo tapatybę. Nors ji stovi ant valdžios ribos, kartėlis ir pažeminimai ją graužia. Paskutinėje kelionėje po sielos užkaborius ji ieško atsakymų apie galią ir laisvę. Tai pasakojimas apie Rytų ir Vakarų kultūrų sandūrą toksiškoje santuokoje, laiką, prievartą, psichologinę ir alkoholinę priklausomybę, bei save perkuriančias asmenybes. Rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės istorinis romanas „Petro imperatorė II” – antroji dilogijos knyga, paremta išsamiais tyrimais ir autentiškais šaltiniais, atskleidžia kultūrinę mentalitetų istoriją.

Bestsellerowa saga o burzliwych dziejach polsko-litewskiej rodziny na tle wielkiej wojny północnej. Nominowana do Nagrody Angelus litewska autorka powraca w olśniewającej powieści osadzonej w barokowym świecie. Anno Domini 1707, splądrowane przez Szwedów ziemie litewskie nawiedza czarna śmierć, klęska nieurodzaju oraz głód. Wojenna zawierucha odcina małżonków: rotmistrz Jan Izydor Narwojsz zarządza zrujnowaną twierdzą Radziwiłłów, a Anna Katarzyna chroni się w starym dworze w Milkontach, nieświadoma nadchodzących piekieł. W Wilnie, ogarniętym zarazą, ich ciotka, Urszula Birontowa, zmaga się z bolesnymi wspomnieniami i walczy ze śmiercią, a rodowi Narwojszów grozi wyginięcie. Czy przetrwają wojnę i dżumę? Co jest najważniejsze w ich rodzinnej sylwie? Kto rządzi tym chaotycznym światem? Ta barwna opowieść o szlacheckiej rodzinie z Litwy jest także urzekającą wedutą Wilna, miasta wielu kultur, języków i tradycji. Epoka ta, w której grzech i świętość są blisko siebie, ukazuje piękno i triumf ludzkiej duszy, mimo wszechobecnego poczucia marności. Recenzenci chwalą autorkę za połączenie wiedzy historycznej z barwnym opowiadaniem oraz tworzeniem wyrazistych bohaterów. Kristina Sabaliauskaite, najwybitniejsza litewska pisarka, zdobyła wiele nagród, a jej bestsellerowa tetralogia uznawana jest za literackie wydarzenie w Litwie.

Śmierć tropi rodzinę Narwojsz�w. Elżbieta i Jan Maciej cudem uciekają z kozackiej masakry. Dopiero ich dzieci, Urszula i Kazimierz, pokonują fatum ciążące nad rodem. Ona trafi do wileńskiego klasztoru, on pod skrzydła niebezpiecznych wolnomyślicieli. Ich rodzinna kronika, silva rerum, opisuje każde wydarzenia, jednocześnie skrywając niejedną tajemnicę. W mrocznych zaułkach Wilna dzieje się bowiem znacznie więcej. Kazimierz niemal traci życie w studenckich b�jkach, w klasztornych krużgankach słychać szelest drogiego habitu przeoryszy upokarzającej młodziutką nowicjuszkę, a przez życie rodziny, niczym niszczycielski żywioł przejdzie Jan Kirdej Biront. Charyzmatyczny buntownik, uczestnik nocnych orgii na dworze Radziwiłła, będzie odpowiedzialny za wybuch namiętności w klasztorze. Zakochany w nastoletniej Urszuli jest nieświadom, że sam budzi pożądanie jej brata.

Voltaire'as lietuvės bajorės Martos Skowrońskos – caro Petro I žmonos ir pirmosios Rusijos imperatorės Jekaterinos I – gyvenimą yra pavadinęs „labiausiai neįtikėtinu iškilimu, XVIII a. Pelenės istorija“. Tačiau šis romanas, pagrįstas autentiškais epochos šaltiniais, griauna bet kokius pasakiškus stereotipus.Laikrodis muša devynias. Prasideda paskutinė imperatorės gyvenimo para. Iš mirštančio kūno realiuoju laiku ir pirmuoju asmeniu pasakojama Jos Istorija: kitokia nei vyrų rašytuose istorijos vadovėliuose.Vos penkerių likusi našlaite, jaunystėje patyrusi tarnaitės, skalbėjos, karo belaisvės, sekso vergės dalią. Tapusi lietuvių kilmės favorito Aleksandro Menšikovo slapta mylimąja, vėliau – jo geriausio bičiulio Petro I meiluže bei žmona. Tarp dviejų lietuvių ir Rusijos caro nuo pat pradžių pulsuoja įtampos kupinas meilės ir draugystės trikampis, kuris kelia nuolatinę dvejonę: kas kuo manipuliuoja, kas yra auka, kas – suvedžiotojas, o kas sąvadautojas. Ir klausimą: kokią dalią lemia galia, kas tai – pasaka ar tragedija?Tai pasakojimas apie Rytų ir Vakarų kultūrų, mentalitetų sandūrą vienoje toksiškoje santuokoje. Apie laiką ir prievartą. Apie psichologinę ir alkoholinę priklausomybę, skilusias ir save perkuriančias asmenybes, griaunantį karą ir nemarų grožį gimdančias svajones.